Intonációs típusok a névszóragozásban

Négy intonációs típust különböztetünk meg aszerint, hogy a többes szám részeshatározó (vagy birtokos [tsz d v g]), illetve tárgyesetben [tsz ac] melyik szótagra esik a hangsúly.

A következő egyszerű ábra összefoglalja a négy paradigma legfontosabb jellemzőit:

(1) intonációs típus (2) intonációs típus (3) intonációs típus (4) intonációs típus

eset

g dū́m←ų pir̃št←ų kard→ų̃ vilk→ų̃

d dū́m←ams pir̃št←ams kard→áms vilk→áms

SZÓTŐ végződés SZÓTŐ végződés szótő VÉGZŐDÉS szótő VÉGZŐDÉS

SZÓTŐ végződés szótő VÉGZŐDÉS SZÓTŐ végződés szótő VÉGZŐDÉS

ac dū́m←us piršt→ùs kárd←us vilk→ùs

Az (1) intonációs típus

A hangsúly helye állandó, mindig a szótőn van. Ha az utolsó előtti szótag a hangsúlyos és hosszú, akkor az intonáció ereszkedő (´). Ha a hangsúly más szótagra esik, akkor az intonáció bármilyen lehet.

Kétszótagú szavak

(1)
fn

Egyes szám

ragozás
eset
I
II
III
IV

nom
dū́mas
vė́jas
brólis
várna
móčia
sáulė
ántis
ámžius

g
dū́mo
vė́jo
brólio
várnos
móčios
sáulės
ánties
ámžiaus

d
dū́mui
vė́jui
bróliui
várnai
móčiai
sáulei
ánčiai
ámžiui

ac
dū́mą
vė́ją
brólį
várną
móčią
sáulę
ántį
ámžių

in (sù)
dū́mu
vė́ju
bróliu
várna
móčia
sáule
ántimi
ámžiumi

loc
dū́me
vė́juje
brólyje
várnoje
móčioje
sáulėje
ántyje
ámžiuje

voc
dū́me!
vė́jau!
bróli!
várna!
móč(ia)!
sáule!
ántie!
ámžiau!

Többes szám

nom=voc
dū́mai
vė́jai
bróliai
várnos
móčios
sáulės
ántys
ámžiai

g
dū́mų
vė́jų
brólių
várnų
móčių
sáulių
ánčių
ámžių

d
dū́mams
vė́jams
bróliams
várnoms
móčioms
sáulėms
ántims
ámžiams

ac
dū́mus
vė́jus
brólius
várnas
móčias
sáules
ántis
ámžius

in (sù)
dū́mais
vė́jais
bróliais
várnomis
móčiomis
sáulėmis
ántimis
ámžiais

loc
dū́muose
vė́juose
bróliuose
várnose
móčiose
sáulėse
ántyse
ámžiuose

Többszótagú szavak

(1)
fn

Egyes szám

ragozás
eset
I
II
III
IV
V

nom
sūnė́nas
díeveris
saulė́lydis
sniẽgena
dukterė́čia
alkū́nė
móteris
rytójus
mė́nuo

g
sūnė́no
díeverio
saulė́lydžio
sniẽgenos
dukterė́čios
alkū́nės
móters
rytójaus
mė́nesio

d
sūnė́nui
díeveriui
saulė́lydžiui
sniẽgenai
dukterė́čiai
alkū́nei
móteriai
rytójui
mė́nesiui

ac
sūnė́ną
díeverį
saulė́lydį
sniẽgeną
dukterė́čią
alkū́nę
móterį
rytójų
mė́nesį

in (sù)
sūnė́nu
díeveriu
saulė́lydžiu
sniẽgena
dukterė́čia
alkū́ne
móterimi
rytójumi
mė́nesiu

loc
sūnė́ne
díeveryje
saulė́lydyje
sniẽgenoje
dukterė́čioje
alkū́nėje
móteryje
rytójuje
mė́nesyje

voc
sūnė́ne!
díeveri!
saulė́lydi!
sniẽgena!
dukterė́čia!
alkū́ne!
móterie!
rytójau!
mė́nesi!

Többes szám

nom=voc
sūnė́nai
díeveriai
saulė́lydžiai
sniẽgenos
dukterė́čios
alkū́nės
móterys
rytójai
mė́nesiai

g
sūnė́nų
díeverių
saulė́lydžių
sniẽgenų
dukterė́čių
alkū́nių
móterų
rytójų
mė́nesių

d
sūnė́nams
díeveriams
saulė́lydžiams
sniẽgenoms
dukterė́čioms
alkū́nėms
móterims
rytójams
mė́nesiams

ac
sūnė́nus
díeverius
saulė́lydžius
sniẽgenas
dukterė́čias
alkū́nes
móteris
rytójus
mė́nesius

in (sù)
sūnė́nais
díeveriais
saulė́lydžiais
sniẽgenomis
dukterė́čiomis
alkū́nėmis
móterimis
rytójais
mė́nesiais

loc
sūnė́nuose
díeveriuose
saulė́lydžiuose
sniẽgenose
dukterė́čiose
alkū́nėse
móteryse
rytójuose
mė́nesiuose

(1)	mn
Egyes szám
ragozás eset	I				III
nom	langúotas	ugnìngas	langúota	ugnìnga	apýtuštis	apýtuštė
g	langúoto	ugnìngo	langúotos	ugnìngos	apýtuščio	apýtuštės
d	langúotam	ugnìngam	langúotai	ugnìngai	apýtuščiam	apýtuštei
ac	langúotą	ugnìngą	langúotą	ugnìnga	apýtuštį	apýtuštę
in (sù)	langúotu	ugnìngu	langúota	ugnìnga	apýtuščiu	apýtušte
loc	langúotame	ugnìngame	langúotoje	ugnìngoje	apýtuščiame	apýtuštėje
Többes szám
nom	langúoti	ugnìngi	langúotos	ugnìngos	apýtuščiai	apýtuštės
g	langúotų	ugnìngų	langúotų	ugnìngų	apýtuščių	apýtuščių
d	langúotiems	ugnìngiems	langúotoms	ugnìngoms	apýtuštiems	apýtuštėms
ac	langúotus	ugnìngus	langúotas	ugnìngas	apýtuščius	apýtuštes
in (sù)	langúotais	ugnìngais	langúotomis	ugnìngomis	apýtuščiais	apýtuštėmis
loc	langúotuose	ugnìnguose	langúotose	ugnìngose	apýtuščiuose	apýtuštėse

A (2) intonációs típus

Az ide tartozó kétszótagú szavak töve, illetve a többszótagú szavaknál az utolsó előtti szótag emelkedő intonációjú
(^~) vagy rövid hangsúlyos (`) . A többes szám részeshatározó (és birtokos) esetében a szótőn van a hangsúly (az utolsó előtti szótagon), tárgyesetben pedig a végződésen. Ezen kívül a végződésre kerül a hangsúly minden olyan esetben, amikor a végződés rövid magánhangzóból áll.

Kétszótagú szavak

(2)
fn

Egyes szám

ragozás
eset
I
II
IV

nom
pir̃štas
mẽdis
rankà
vyšnià
ẽglė
tur̃gus
vaĩsius

g
pir̃što
mẽdžio
rañkos
vỹšnios
ẽglės
tur̃gaus
vaĩsiaus

d
pir̃štui
mẽdžiui
rañkai
vỹšniai
ẽglei
tur̃gui
vaĩsiui

ac
pir̃štą
mẽdį
rañką
vỹšnią
ẽglę
tur̃gų
vaĩsių

in (sù)
pirštù
medžiù
rankà
vyšnià
eglè
tur̃gumi
vaĩsiumi

loc
pirštè
mẽdyje
rañkoje
vỹšnioje
ẽglėje
tur̃guje
vaĩsiuje

voc
pir̃šte!
mẽdi!
rañka!
vỹšnia!
ẽgle!
tur̃gau!
vaĩsiau!

Többes szám

nom (=voc!)
pir̃štai
mẽdžiai
rañkos
vỹšnios
ẽglės
tur̃gūs
vaĩsiai

g
pir̃štų
mẽdžių
rañkų
vỹšnių
ẽglių
tur̃gų
vaĩsių

d
pir̃štams
mẽdžiams
rañkoms
vỹšnioms
ẽglėms
tur̃gums
vaĩsiams

ac
pirštùs
medžiùs
rankàs
vyšniàs
eglès
turgùs
vaisiùs

in (sù)
pir̃štais
mẽdžiais
rañkomis
vỹšniomis
ẽglėmis
tur̃gumis
vaĩsiais

loc
pir̃štuose
mẽdžiuose
rañkose
vỹšniose
ẽglėse
tur̃guose
vaĩsiuose

Többszótagú szavak

(2)
fn

Egyes szám

ragozás
eset
I
II
IV

nom
kaštõnas
degùtas
baltažiẽdis
palikuõnis
mokyklà
kepùrė
baltažiẽdė
palikuõnė
karãlius

g
kaštõno
degùto
baltažiẽdžio
palikuõnio
mokỹklos
kepùrės
baltažiẽdės
palikuõnės
karãliaus

d
kaštõnui
degùtui
baltažiẽdžiui
palikuõniui
mokỹklai
kepùrei
baltažiẽdei
palikuõnei
karãliui

ac
kaštõną
degùtą
baltažiẽdį
palikuõnį
mokỹklą
kepùrę
baltažiẽdę
palikuõnę
karãlių

in (sù)
kaštonù
degutù
baltažiedžiù
palikuoniù
mokyklà
kepurè
baltažiedè
palikuonè
karãliumi

loc
kaštonè
degutè
baltažiẽdyje
palikuõnyje
mokỹkloje
kepùrėje
baltažiẽdėje
palikuõnėje
karãliuje

voc
kaštõne!
degùte!
baltažiẽdi!
palikuõni!
mokỹkla!
kepùre!
baltažiẽde!
palikuõne!
karãliau!

Többes szám

nom=voc
kaštõnai
degùtai
baltažiẽdžiai
palikuõniai
mokỹklos
kepùrės
baltažiẽdės
palikuõnės
karãliai

g
kaštõnų
degùtų
baltažiẽdžių
palikuõnių
mokỹklų
kepùrių
baltažiẽdžių
palikuõnių
karãlių

d
kaštõnams
degùtams
baltažiẽdžiams
palikuõnims
mokỹkloms
kepùrėms
baltažiẽdėms
palikuõnėms
karãliams

ac
kaštonùs
degutùs
baltažiedžiùs
palikuoniùs
mokyklàs
kepurès
baltažiedès
palikuonès
karaliùs

in (sù)
kaštõnais
degùtais
baltažiẽdžiais
palikuõniais
mokỹklomis
kepùrėmis
baltažiẽdėmis
palikuõnėmis
karãliais

loc
kaštõnuose
degùtuose
baltažiẽdžiuose
palikuõniuose
mokỹklose
kepùrėse
baltažiẽdėse
palikuõnėse
karãliuose

(2)
mn

Egyes szám

ragozás
eset
III

nom
medìnis
baltažiẽdis
medìnė
baltažiẽdė

g
medìnio
baltažiẽdžio
medìnės
baltažiẽdės

d
medìniam
baltažiẽdžiam
medìnei
baltažiẽdei

ac
medìnį
baltažiẽdį
medìnę
baltažiẽdę

in (sù)
mediniù
baltažiedžiù
medinè
baltažiedè

loc
medìniame
baltažiẽdžiame
medìnėje
baltažiẽdėje

Többes szám

nom
medìniai
baltažiẽdžiai
medìnės
baltažiẽdės

g
medìnių
baltažiẽdžių
medìnių
baltažiẽdžių

d
medìniams
baltažiẽdžiams
medìnėms
baltažiẽdėms

ac
mediniùs
baltažiedžiùs
medinès
baltažiedès

in (sù)
medìniais
baltažiẽdžiais
medìnėmis
baltažiẽdėmis

loc
medìniuose
baltažiẽdžiuose
medìnėse
baltažiẽdėse

A (3) intonációs típus

A többes szám részeshatározó (és birtokos) esetében a végződésen van a hangsúly, tárgyesetben pedig a szótőn. A kétszótagú szavak szótövének intonációja mindig ereszkedő (´) vagy rövid hangsúlyos (`).

A (3) intonációs típust a többes szám tárgyeset hangsúlyának helye és intonációja alapján altípusokra osztjuk.

A (3^a) altípushoz olyan kettőnél több szótagú szavak tartoznak, amelyeknél a hangsúly a szó végétől számított harmadik szótagra ugrik, és az intonáció ereszkedő (´) . A (3^4a)altípusnál az ereszkedő (´) intonációjú hangsúlyos szótag a szó végétől számítva a negyedik.

Az emelkedő (^~) intonációjú vagy rövid hangsúlyos (`) szótagot (3^b), illetve(3^4b)jelöléssel jelöljük. A (3^5b) és a (3^6b) altípus esetében a többes szám részeseset végződésén van a hangsúly, többes szám tárgyesetben pedig a szó végétől számított ötödik vagy hatodik, emelkedő intonációjú szótagon.

Kétszótagú szavak

(3)
fn

Egyes szám

ragozás
eset
I
II
III
IV

nom
kárdas
arklỹs
galvà
gerklė̃
širdìs
žvėrìs
sūnùs

g
kárdo
árklio
galvõs
gerklė̃s
širdiẽs
žvėriẽs
sūnaũs

d
kárdui
árkliui
gálvai
gérklei
šìrdžiai
žvė́riui
sū́nui

ac
kárdą
árklį
gálvą
gérklę
šìrdį
žvė́rį
sū́nų

in (sù)
kárdu
árkliu
gálva
gérkle
širdimì
žvėrimì
sūnumì

loc
kardè
arklyjè
galvojè
gerklėjè
širdyjè
žvėryjè
sūnujè

voc
kárde!
arklỹ!
gálva!
gérkle!
širdiẽ!
žvėriẽ!
sūnaũ!

Többes szám

nom=voc
kardaĩ
arkliaĩ
gálvos
gérklės
šìrdys
žvė́rys
sū́nūs

g
kardų̃
arklių̃
galvų̃
gerklių̃
širdžių̃
žvėrių̃
sūnų̃

d
kardáms
arkliáms
galvóms
gerklė́ms
širdìms
žvėrìms
sūnùms

ac
kárdus
árklius
gálvas
gérkles
šìrdis
žvė́ris
sū́nus

in (sù)
kardaĩs
arkliaĩs
galvomìs
gerklėmìs
širdimìs
žvėrimìs
sūnumìs

loc
karduosè
arkliuosè
galvosè
gerklėsè
širdysè
žvėrysè
sūnuosè

(3)
mn

Egyes szám

ragozás
eset
I
II

nom
báltas
pìlkas
pė́sčias
baltà
pilkà
pėsčià
saldùs
sūrùs
saldì
sūrì

g
bálto
pìlko
pė́sčio
baltõs
pilkõs
pėsčiõs
saldaũs
sūraũs
saldžiõs
sūriõs

d
baltám
pilkám
pėsčiám
báltai
pìlkai
pė́sčiai
saldžiám
sūriám
sáldžiai
sū́riai

ac
báltą
pìlką
pė́sčią
báltą
pìlką
pė́sčią
sáldų
sū́rų
sáldžią
sū́rią

in (sù)
báltu
pìlku
pė́sčiu
bálta
pìlka
pė́sčia
sáldžiu
sū́riu
sáldžia
sū́ria

loc
baltamè
pilkamè
pėsčiamè
baltojè
pilkojè
pėsčiojè
saldžiamè
sūriamè
saldžiojè
sūriojè

Többes szám

nom
baltì
pilkì
pėstì
báltos
pìlkos
pė́sčios
sáldūs
sū́rūs
sáldžios
sū́rios

g
baltų̃
pilkų̃
pėsčių̃
baltų̃
pilkų̃
pėsčių̃
saldžių̃
sūrių̃
saldžių̃
sūrių̃

d
baltíems
pilkíems
pėstíems
baltóms
pilkóms
pėsčióms
saldíems
sūríems
saldžióms
sūrióms

ac
báltus
pìlkus
pė́sčius
báltas
pìlkas
pė́sčias
sáldžius
sū́rius
sáldžias
sū́rias

in (sù)
baltaĩs
pilkaĩs
pėsčiaĩs
baltomìs
pilkomìs
pėsčiomìs
saldžiaĩs
sūriaĩs
saldžiomìs
sūriomìs

loc
baltuosè
pilkuosè
pėsčiuosè
baltosè
pilkosè
pėsčiosè
saldžiuosè
sūriuosè
saldžiosè
sūriosè

Többszótagú szavak

(3^a)
fn
mn

Egyes szám

ragozás
eset
I
(3^4a)
II
III
V
I

nom
ą́žuolas
jaunavedỹs
dovanà
dilgėlė̃
obelìs
dieverìs
vanduõ
ámžinas
amžinà

g
ą́žuolo
jáunavedžio
dovanõs
dilgėlė̃s
obeliẽs, obel̃s
dieveriẽs
vandeñs
ámžino
amžinõs

d
ą́žuolui
jáunavedžiui
dóvanai
dìlgėlei
óbeliai
díeveriui
vándeniui
amžinám
ámžinai

ac
ą́žuolą
jáunavedį
dóvaną
dìlgėlę
óbelį
díeverį
vándenį
ámžiną
ámžiną

in (sù)
ą́žuolu
jáunavedžiu
dóvana
dìlgėle
obelimì
dieverimì
vándeniu
ámžinu
ámžina

loc
ąžuolè
jaunavedyjè
dovanojè
dilgėlėjè
obelyjè
dieveryjè
vandenyjè
amžinamè
amžinojè

voc
ą́žuole!
jaunavedỹ!
dóvana!
dìlgėle!
obeliẽ!
dieveriẽ!
vandeniẽ!
—
—

Többes szám

nom=voc
ąžuolaĩ
jaunavedžiaĩ
dóvanos
dìlgėlės
óbelys
díeverys
vándenys
amžinì
ámžinos

g
ąžuolų̃
jaunavedžių̃
dovanų̃
dilgėlių̃
obelų̃
dieverių̃
vandenų̃
amžinų̃
amžinų̃

d
ąžuoláms
jaunavedžiáms
dovanóms
dilgėlė́ms
obelìms
dieverìms
vandenìms
amžiníems
amžinóms

ac
ą́žuolus
jáunavedžius
dóvanas
dìlgėles
óbelis
díeveris
vándenis
ámžinus
ámžinas

in (sù)
ąžuolaĩs
jaunavedžiaĩs
dovanomìs
dilgėlėmìs
obelimìs
dieverimìs
vandenimìs
amžinaĩs
amžinomìs

loc
ąžuoluosè
jaunavedžiuosè
dovanosè
dilgėlėsè
obelysè
dieverysè
vandenysè
amžinuosè
amžinosè

(3^b)	fn
Egyes szám
ragozás eset	I			II		III		V
nom	giñtaras	ungurỹs	debesỹs	radvilà	eketė̃	geležìs	debesìs	akmuõ	sesuõ	duktė̃
g	giñtaro	uñgurio	dẽbesio	radvilõs	eketė̃s	geležiẽs	debesiẽs	akmeñs	seser̃s	dukter̃s
d	giñtarui	uñguriui	dẽbesiui	rãdvilai	ẽketei	gẽležiai	dẽbesiui	ãkmeniui	sẽseriai	dùkteriai
ac	giñtarą	uñgurį	dẽbesį	rãdvilą	ẽketę	gẽležį	dẽbesį	ãkmenį	sẽserį	dùkterį
in (sù)	giñtaru	uñguriu	dẽbesiu	rãdvila	ẽkete	geležimì	debesimì	ãkmeniu	sẽseria seserimì	dùkteria dukterimì
loc	gintarè	unguryjè	debesyjè	radvilojè	eketėjè	geležyjè	debesyjè	akmenyjè	seseryjè	dukteryjè
voc	giñtare! Giñtarai!	ungurỹ!	debesỹ!	Rãdvila!	ẽkete!	geležiẽ!	debesiẽ!	akmeniẽ!	seseriẽ!	dukteriẽ!
Többes szám
nom=voc	gintaraĩ	unguriaĩ	debesiaĩ	rãdvilos	ẽketės	gẽležys	dẽbesys	ãkmenys	sẽserys	dùkterys
g	gintarų̃	ungurių̃	debesių̃	radvilų̃	ekečių̃	geležių̃	debesų̃	akmenų̃	seserų̃	dukterų̃
d	gintaráms	unguriáms	debesiáms	radvilóms	eketė́ms	geležìms	debesìms	akmenìms	seserìms	dukterìms
ac	giñtarus	uñgurius	dẽbesius	rãdvilas	ẽketes	gẽležis	dẽbesis	ãkmenis	sẽseris	dùkteris
in (sù)	gintaraĩs	unguriaĩs	debesiaĩs	radvilomìs	eketėmìs	geležimìs	debesimìs	akmenimìs	seserimìs	dukterimìs
loc	gintaruosè	unguriuosè	debesiuosè	radvilosè	eketėsè	geležysè	debesysè	akmenysè	seserysè	dukterysè

(3^b)	mn
Egyes szám
ragozás eset	I						II
nom	ar̃timas	sklìdinas	žẽminas	artimà	sklidinà	žeminà	pagelùs
g	ar̃timo	sklìdino	žẽmino	artimõs	sklidinõs	žeminõs	pagelaũs
d	artimám	sklidinám	žeminám	ar̃timai	sklìdinai	žẽminai	pageliám
ac	ar̃timą	sklìdiną	žẽminą	ar̃timą	sklìdiną	žẽminą	pãgelų
in (sù)	ar̃timu	sklìdinu	žẽminu	ar̃tima	sklìdina	žẽmina	pãgeliu
loc	artimamè	sklidinamè	žeminamè	artimojè	sklidinojè	žeminojè	pageliamè
Többes szám
nom	artimì	sklidinì	žeminì	ar̃timos	sklìdinos	žẽminos	pãgelūs
g	artimų̃	sklidinų̃	žeminų̃	artimų̃	sklidinų̃	žeminų̃	pagelių̃
d	artimíems	sklidiníems	žeminíems	artimóms	sklidinóms	žeminóms	pagelíems
ac	ar̃timus	sklìdinus	žẽminus	ar̃timas	sklìdinas	žẽminas	pãgelius
in (sù)	artimaĩs	sklidinaĩs	žeminaĩs	artimomìs	sklidinomìs	žeminomìs	pageliaĩs
loc	artimuosè	sklidinuosè	žeminuosè	artimosè	sklidinosè	žeminosè	pageliuosè

(3^4b)	fn				mn
Egyes szám
ragozás eset	I		(3^5b)	II		(3^6b)	III	I
nom	pãtiekalas	pasiuntinỹs	paatogrąžỹs	dvišakumà	pasiuntinė̃	pageležinkelė̃	palikuonìs	sùkalbamas	sukalbamà
g	pãtiekalo	pãsiuntinio	pãatogrąžio	dvišakumõs	pasiuntinė̃s	pageležinkelė̃s	palikuoniẽs	sùkalbamo	sukalbamõs
d	pãtiekalui	pãsiuntiniui	pãatogrąžiui	dvìšakumai	pãsiuntinei	pãgeležinkelei	pãlikuoniui	sukalbamám	sùkalbamai
ac	pãtiekalą	pãsiuntinį	pãatogrąžį	dvìšakumą	pãsiuntinę	pãgeležinkelę	pãlikuonį	sùkalbamą	sùkalbamą
in (sù)	pãtiekalu	pãsiuntiniu	pãatogrąžiu	dvìšakuma	pãsiuntine	pãgeležinkele	palikuonimì	sùkalbamu	sùkalbama
loc	patiekalè	pasiuntinyjè	paatogrąžyjè	dvišakumojè	pasiuntinėjè	pageležinkelėjè	palikuonyjè	sukalbamamè	sukalbamojè
voc	pãtiekale!	pasiuntinỹ!	paatogrąžỹ!	dvìšakuma!	pãsiuntine!	pãgeležinkele!	palikuoniẽ!
Többes szám
nom=voc	patiekalaĩ	pasiuntiniaĩ	paatogrąžiaĩ	dvìšakumos	pãsiuntinės	pãgeležinkelės	pãlikuonys	sukalbamì	sùkalbamos
g	patiekalų̃	pasiuntinių̃	paatogrąžių̃	dvišakumų̃	pasiuntinių̃	pageležinkelių̃	palikuonių̃	sukalbamų̃	sukalbamų̃
d	patiekaláms	pasiuntiniáms	paatogrąžiáms	dvišakumóms	pasiuntinė́ms	pageležinkelė́ms	palikuonìms	sukalbamíems	sukalbamóms
ac	pãtiekalus	pãsiuntinius	pãatogrąžius	dvìšakumas	pãsiuntines	pãgeležinkeles	pãlikuonis	sùkalbamus	sùkalbamas
in (sù)	patiekalaĩs	pasiuntiniaĩs	paatogrąžiaĩs	dvišakumomìs	pasiuntinėmìs	pageležinkelėmìs	palikuonimìs	sukalbamaĩs	sukalbamomìs
loc	patiekaluosè	pasiuntiniuosè	paatogrąžiuosè	dvišakumosè	pasiuntinėsè	pageležinkelėsè	palikuonysè	sukalbamuosè	sukalbamosè

A (4) intonációs típus

A többes szám részeshatározó (és birtokos) esetében és a tárgyesetben is a végződésen van a hangsúly. A szótő, illetve kettőnél több szótagú szavaknál az utolsó előtti szótag rövid hangsúlyos (`) vagy emelkedő intonációjú (^~).

Kétszótagú szavak

(4)	fn
Egyes szám
ragozás eset	I				II		III		IV	V
nom	vil̃kas	kraũjas	kẽlias	kvietỹs	dienà	katė̃	naktìs	dantìs	medùs	šuõ
g	vil̃ko	kraũjo	kẽlio	kviẽčio	dienõs	katė̃s	naktiẽs	dantiẽs	medaũs	šuñs
d	vil̃kui	kraũjui	kẽliui	kviẽčiui	diẽnai	kãtei	nãkčiai	dañčiui	mẽdui	šùniui
ac	vil̃ką	kraũją	kẽlią	kviẽtį	diẽną	kãtę	nãktį	dañtį	mẽdų	šùnį
in (sù)	vilkù	kraujù	keliù	kviečiù	dienà	katè	naktimì	dantimì	medumì	šunimì
loc	vilkè	kraũjuje	kelyjè	kvietyjè	dienojè	katėjè	naktyjè	dantyjè	medujè	šunyjè
voc	vil̃ke!	kraũjau!	kelỹ!	kvietỹ!	diẽna!	kãte!	naktiẽ!	dantiẽ!	medaũ!	šuniẽ!
Többes szám
nom=voc	vilkaĩ	kraujaĩ	keliaĩ	kviečiaĩ	diẽnos	kãtės	nãktys	dañtys	mẽdūs	šùnys
g	vilkų̃	kraujų̃	kelių̃	kviečių̃	dienų̃	kačių̃	naktų̃	dantų̃	medų̃	šunų̃
d	vilkáms	kraujáms	keliáms	kviečiáms	dienóms	katė́ms	naktìms	dantìms	medùms	šunìms
ac	vilkùs	kraujùs	keliùs	kviečiùs	dienàs	katès	naktìs	dantìs	medùs	šunìs
in (sù)	vilkaĩs	kraujaĩs	keliaĩs	kviečiaĩs	dienomìs	katėmìs	naktimìs	dantimìs	medumìs	šunimìs
loc	vilkuosè	kraujuosè	keliuosè	kviečiuosè	dienosè	katėsè	naktysè	dantysè	meduosè	šunysè

(4)	mn
Egyes szám
ragozás eset	I
nom	šil̃tas	žãlias	tùščias	dìdis	kairỹs	šiltà	žalià	tuščià	didì	kairė̃
g	šil̃to	žãlio	tùščio	dìdžio	kaĩrio	šiltõs	žaliõs	tuščiõs	didžiõs	kairė̃s
d	šiltám	žaliám	tuščiám	didžiám	kairiám	šil̃tai	žãliai	tùščiai	dìdžiai	kaĩrei
ac	šil̃tą	žãlią	tùščią	dìdį	kaĩrį	šil̃tą	žãlią	tùščią	dìdžią	kaĩrę
in (sù)	šiltù	žaliù	tuščiù	didžiù	kairiù	šiltà	žalià	tuščià	didžià	kairè
loc	šiltamè	žaliamè	tuščiamè	didžiamè	kairiamè	šiltojè	žaliojè	tuščiojè	didžiojè	kairėjè
Többes szám
nom	šiltì	žalì	tuštì	didì	kairì	šil̃tos	žãlios	tùščios	dìdžios	kaĩrės
g	šiltų̃	žalių̃	tuščių̃	didžių̃	kairių̃	šiltų̃	žalių̃	tuščių̃	didžių̃	kairių̃
d	šiltíems	žalíems	tuštíems	didíems	kairíems	šiltóms	žalióms	tuščióms	didžióms	kairė́ms
ac	šiltùs	žaliùs	tuščiùs	didžiùs	kairiùs	šiltàs	žaliàs	tuščiàs	didžiàs	kairès
in (sù)	šiltaĩs	žaliaĩs	tuščiaĩs	didžiaĩs	kairiaĩs	šiltomìs	žaliomìs	tuščiomìs	didžiomìs	kairėmìs
loc	šiltuosè	žaliuosè	tuščiuosè	didžiuosè	kairiuosè	šiltosè	žaliosè	tuščiosè	didžiosè	kairėsè

(4)	mn
Egyes szám
ragozás eset	II
nom	tamsùs	slidùs	šiurkštùs	tamsì	slidì	šiurkštì
g	tamsaũs	slidaũs	šiurkštaũs	tamsiõs	slidžiõs	šiurkščiõs
d	tamsiám	slidžiám	šiurkščiám	tam̃siai	slìdžiai	šiur̃kščiai
ac	tam̃sų	slìdų	šiur̃kštų	tam̃sią	slìdžią	šiur̃kščią
in (sù)	tamsiù	slidžiù	šiurkščiù	tamsià	slidžià	šiurkščià
loc	tamsiamè	slidžiamè	šiurkšiamè	tamsiojè	slidžiojè	šiurkščiojè
Többes szám
nom	tam̃sūs	slìdūs	šiur̃kštūs	tam̃sios	slìdžios	šiur̃kščios
g	tamsių̃	slidžių̃	šiurkščių̃	tamsių̃	slidžių̃	šiurkščių̃
d	tamsíems	slidíems	šiurkštíems	tamsióms	slidžióms	šiurkščióms
ac	tamsiùs	slidžiùs	šiurkščiùs	tamsiàs	slidžiàs	šiurkščiàs
in (sù)	tamsiaĩs	slidžiaĩs	šiurkščiaĩs	tamsiomìs	slidžiomìs	šiurkščiomìs
loc	tamsiuosè	slidžiuosè	šiurkščiuosè	tamsiosè	slidžiosè	šiurkščiosè

Többszótagú szavak

(4)	fn				mn
Egyes szám
ragozás eset	I	II		III	I
nom	nedraũgas	netiesà	nesėkmė̃	ropuonìs	baltèsnis	baltèsnė
g	nedraũgo	netiesõs	nesėkmė̃s	ropuoniẽs	baltèsnio	baltesnė̃s
d	nedraũgui	netiẽsai	nesė̃kmei	ropuõniui	baltesniám	baltèsnei
ac	nedraũgą	netiẽsą	nesė̃kmę	ropuõnį	baltèsnį	baltèsnę
in (sù)	nedraugù	netiesà	nesėkmè	ropuonimì	baltesniù	baltesnè
loc	nedraugè	netiesojè	nesėkmėjè	ropuonyjè	baltesniamè	baltesnėjè
voc	nedraũge!	netiẽsa!	nesė̃kme!	ropuoniẽ!
Többes szám
nom=voc	nedraugaĩ	netiẽsos	nesė̃kmės	ropuõnys	baltesnì	baltèsnės
g	nedraugų̃	netiesų̃	nesėkmių̃	ropuonių̃	baltesnių̃	baltesnių̃
d	nedraugáms	netiesóms	nesėkmė́ms	ropuonìms	baltesníems	baltesnė́ms
ac	nedraugùs	netiesàs	nesėkmès	ropuonìs	baltesniùs	baltesnès
in (sù)	nedraugaĩs	netiesomìs	nesėkmėmìs	ropuonimìs	baltesniaĩs	baltesnėmìs
loc	nedrauguosè	netiesosè	nesėkmėsè	ropuonysè	baltesniuosè	baltesnėsè

A névmási alakok hangsúlya

A melléknevek és a melléknévi igenevek névmási alakjának hangsúlya lehet állandó vagy változó. A névmási mellékneveket nem osztják ragozási típusokra, mivel a hangsúly hátulról egy szótaggal előrébb kerül, mint a nem névmási mellékneveknél.

A hangsúly állandó:

· az 1. intonációs típushoz tartozó melléknevekből képzett névmási mellékneveknél: protìngasis, protìngojo, protìngajam... ‘az okos’; ezek megőrzik a kiinduló melléknév hangsúlyának helyét és intonációját; kivétel: mėlynàsis, -óji, raudonàsis, -óji, geltonàsis, -óji, jaunyvàsis, -óji, ankstyvàsis, -óji, senyvàsis, -óji.

· az 1. intonációs paradigmához tartozó melléknévi igeneveknél (kivétel: ha a cselekvő jelen idejű hímnemű egyszerű (nem névmási) rövid alakú melléknévi igenévben a végződésen van a hangsúly: tikį̃s – tikintỹsis, tìkinčiojo, tìkinčiajam ‘a hívő’).

A névmási melléknevek és melléknévi igenevek többi alakjának hangsúlya változó.

Azoknál a névmási mellékneveknél, amelyeket nem az (1) intonációs típushoz tartozó melléknevekből képzünk, a hangsúly az utolsó előtti szótagról a hátulról számított harmadikra kerül, többes szám részes- és tárgyesetben pedig az utolsó előtti szótagon van a hangsúly.

Állandó hangsúly

Egyes szám
	I
nom	langúotasis	ugnìngasis	dulkė́tasis	draũgiškasis	langúotoji	ugnìngoji	dulkė́toji	draũgiškoji
g	langúotojo	ugnìngojo	dulkė́tojo	draũgiškojo	langúotosios	ugnìngosios	dulkė́tosios	draũgiškosios
d	langúotajam	ugnìngajam	dulkė́tajam	draũgiškajam	langúotajai	ugnìngajai	dulkė́tajai	draũgiškajai
ac	langúotąjį	ugnìngąjį	dulkė́tąjį	draũgiškąjį	langúotąją	ugnìngąją	dulkė́tąją	draũgiškąją
in (sù)	langúotuoju	ugnìnguoju	dulkė́tuoju	draũgiškuoju	langúotąja	ugnìngąja	dulkė́tąja	draũgiškąja
loc	langúotajame	ugnìngajame	dulkė́tajame	draũgiškajame	langúotojoje	ugnìngojoje	dulkė́tojoje	draũgiškojoje
Többes szám
nom	langúotieji	ugnìngieji	dulkė́tieji	draũgiškieji	langúotosios	ugnìngosios	dulkė́tosios	draũgiškosios
g	langúotųjų	ugnìngųjų	dulkė́tųjų	draũgiškųjų	langúotųjų	ugnìngųjų	dulkė́tųjų	draũgiškųjų
d	langúotiesiems	ugnìngiesiems	dulkė́tiesiems	draũgiškiesiems	langúotosioms	ugnìngosioms	dulkė́tosioms	draũgiškosioms
ac	langúotuosius	ugnìnguosius	dulkė́tuosius	draũgiškuosius	langúotąsias	ugnìngąsias	dulkė́tąsias	draũgiškąsias
in (sù)	langúotaisiais	ugnìngaisiais	dulkė́taisiais	draũgiškaisiais	langúotosiomis	ugnìngosiomis	dulkė́tosiomis	draũgiškosiomis
loc	langúotuosiuose	ugnìnguosiuose	dulkė́tuosiuose	draũgiškuosiuose	langúotosiose	ugnìngosiose	dulkė́tosiose	draũgiškosiose

Változó hangsúly

Egyes szám
	I						II
nom	baltàsis	žaliàsis	baltesnỹsis	baltóji	žalióji	baltesnióji	saldùsis	saldžióji
g	báltojo	žãliojo	baltèsniojo	baltõsios	žaliõsios	baltesniõsios	sáldžiojo	saldžiõsios
d	baltájam	žaliájam	baltesniájam	báltajai	žãliajai	baltèsniajai	saldžiájam	sáldžiajai
ac	báltąjį	žãliąjį	baltèsnįjį	báltąją	žãliąją	baltèsniąją	sáldųjį	sáldžiąją
in (sù)	baltúoju	žaliúoju	baltesniúoju	baltą́ja	žalią́ja	baltesnią́ja	saldžiúoju	saldžią́ja
loc	baltãjame	žaliãjame	baltesniãjame	baltõjoje	žaliõjoje	baltesniõjoje	saldžiãjame	saldžiõjoje

nom	baltíeji	žalíeji	baltesníeji	báltosios	žãliosios	baltèsniosios	saldíeji	sáldžiosios
g	baltų̃jų	žalių̃jų	baltesnių̃jų	baltų̃jų	žalių̃jų	baltesnių̃jų	saldžių̃jų	saldžių̃jų
d	baltíesiems	žalíesiems	baltesníesiems	baltósioms	žaliósioms	baltesniósioms	saldíesiems	saldžiósioms
ac	baltúosius	žaliúosius	baltesniúosius	baltą́sias	žalią́sias	baltesnią́sias	saldžiúosius	saldžią́sias
in (sù)	baltaĩsiais	žaliaĩsiais	baltesniaĩsiais	baltõsiomis	žaliõsiomis	baltesniõsiomis	saldžiaĩsiais	saldžiõsiomis
loc	baltuõsiuose	žaliuõsiuose	baltesniuõsiuose	baltõsiose	žaliõsiose	baltesniõsiose	saldžiuõsiuose	saldžiõsiose

(2)	fn
Egyes szám
ragozás eset	I		II			IV
nom	pir̃štas	mẽdis	rankà	vyšnià	ẽglė	tur̃gus	vaĩsius
g	pir̃što	mẽdžio	rañkos	vỹšnios	ẽglės	tur̃gaus	vaĩsiaus
d	pir̃štui	mẽdžiui	rañkai	vỹšniai	ẽglei	tur̃gui	vaĩsiui
ac	pir̃štą	mẽdį	rañką	vỹšnią	ẽglę	tur̃gų	vaĩsių
in (sù)	pirštù	medžiù	rankà	vyšnià	eglè	tur̃gumi	vaĩsiumi
loc	pirštè	mẽdyje	rañkoje	vỹšnioje	ẽglėje	tur̃guje	vaĩsiuje
voc	pir̃šte!	mẽdi!	rañka!	vỹšnia!	ẽgle!	tur̃gau!	vaĩsiau!
Többes szám
nom (=voc!)	pir̃štai	mẽdžiai	rañkos	vỹšnios	ẽglės	tur̃gūs	vaĩsiai
g	pir̃štų	mẽdžių	rañkų	vỹšnių	ẽglių	tur̃gų	vaĩsių
d	pir̃štams	mẽdžiams	rañkoms	vỹšnioms	ẽglėms	tur̃gums	vaĩsiams
ac	pirštùs	medžiùs	rankàs	vyšniàs	eglès	turgùs	vaisiùs
in (sù)	pir̃štais	mẽdžiais	rañkomis	vỹšniomis	ẽglėmis	tur̃gumis	vaĩsiais
loc	pir̃štuose	mẽdžiuose	rañkose	vỹšniose	ẽglėse	tur̃guose	vaĩsiuose

(3)	fn
Egyes szám
ragozás eset	I		II		III		IV
nom	kárdas	arklỹs	galvà	gerklė̃	širdìs	žvėrìs	sūnùs
g	kárdo	árklio	galvõs	gerklė̃s	širdiẽs	žvėriẽs	sūnaũs
d	kárdui	árkliui	gálvai	gérklei	šìrdžiai	žvė́riui	sū́nui
ac	kárdą	árklį	gálvą	gérklę	šìrdį	žvė́rį	sū́nų
in (sù)	kárdu	árkliu	gálva	gérkle	širdimì	žvėrimì	sūnumì
loc	kardè	arklyjè	galvojè	gerklėjè	širdyjè	žvėryjè	sūnujè
voc	kárde!	arklỹ!	gálva!	gérkle!	širdiẽ!	žvėriẽ!	sūnaũ!
Többes szám
nom=voc	kardaĩ	arkliaĩ	gálvos	gérklės	šìrdys	žvė́rys	sū́nūs
g	kardų̃	arklių̃	galvų̃	gerklių̃	širdžių̃	žvėrių̃	sūnų̃
d	kardáms	arkliáms	galvóms	gerklė́ms	širdìms	žvėrìms	sūnùms
ac	kárdus	árklius	gálvas	gérkles	šìrdis	žvė́ris	sū́nus
in (sù)	kardaĩs	arkliaĩs	galvomìs	gerklėmìs	širdimìs	žvėrimìs	sūnumìs
loc	karduosè	arkliuosè	galvosè	gerklėsè	širdysè	žvėrysè	sūnuosè

(3^a)	fn							mn
Egyes szám
ragozás eset	I	(3^4a)	II		III		V	I
nom	ą́žuolas	jaunavedỹs	dovanà	dilgėlė̃	obelìs	dieverìs	vanduõ	ámžinas	amžinà
g	ą́žuolo	jáunavedžio	dovanõs	dilgėlė̃s	obeliẽs, obel̃s	dieveriẽs	vandeñs	ámžino	amžinõs
d	ą́žuolui	jáunavedžiui	dóvanai	dìlgėlei	óbeliai	díeveriui	vándeniui	amžinám	ámžinai
ac	ą́žuolą	jáunavedį	dóvaną	dìlgėlę	óbelį	díeverį	vándenį	ámžiną	ámžiną
in (sù)	ą́žuolu	jáunavedžiu	dóvana	dìlgėle	obelimì	dieverimì	vándeniu	ámžinu	ámžina
loc	ąžuolè	jaunavedyjè	dovanojè	dilgėlėjè	obelyjè	dieveryjè	vandenyjè	amžinamè	amžinojè
voc	ą́žuole!	jaunavedỹ!	dóvana!	dìlgėle!	obeliẽ!	dieveriẽ!	vandeniẽ!	—	—
Többes szám
nom=voc	ąžuolaĩ	jaunavedžiaĩ	dóvanos	dìlgėlės	óbelys	díeverys	vándenys	amžinì	ámžinos
g	ąžuolų̃	jaunavedžių̃	dovanų̃	dilgėlių̃	obelų̃	dieverių̃	vandenų̃	amžinų̃	amžinų̃
d	ąžuoláms	jaunavedžiáms	dovanóms	dilgėlė́ms	obelìms	dieverìms	vandenìms	amžiníems	amžinóms
ac	ą́žuolus	jáunavedžius	dóvanas	dìlgėles	óbelis	díeveris	vándenis	ámžinus	ámžinas
in (sù)	ąžuolaĩs	jaunavedžiaĩs	dovanomìs	dilgėlėmìs	obelimìs	dieverimìs	vandenimìs	amžinaĩs	amžinomìs
loc	ąžuoluosè	jaunavedžiuosè	dovanosè	dilgėlėsè	obelysè	dieverysè	vandenysè	amžinuosè	amžinosè