A melléknevek

A litván megkülönböztet hím-, nő, és ún. általános (bevardė giminė; egyes szerzőknél: semleges) nemű  mellékneveket.

A főnév nélkül használatos általános melléknév végződése -a vagy -u, és ez az alak nem ragozható. Az általános alakot csak az I és II ragozáshoz tartozó, nem állandó tulajdonságot jelölő melléknevekből lehet képezni, és a mondatban  mindig az állítmány szerepét tölti be: šitas – šil̃ta (Šiadien laukè bùvo šil̃ta ‘Ma meleg volt kinn’; Mms gẽra čià bū́ti ‘Nekünk jó itt’).

A ragozható mellékneveken belül az egyes, illetve többes szám alanyesetének végződése alapján három ragozási típust (I-III), és azon belül kilenc ragozási paradigmát különböztetünk meg. Az I típushoz tartoznak  az -as, -a (tsz -i, -os); -ias, -ia (tsz -i, -ios); -is, (tsz -i, -ės) végződésű melléknevek; a II-hoz az -us, -i (tsz -ūs, -ios) végződésű melléknevek; a III-hoz az -is, (tsz -iai, -ės) végződésű melléknevek. Az I ragozás -is, végződésű típusához csak a melléknevek középfokú alakjai tartoznak (-esnis,végződéssel), valamint a ddelis,, ddis, ‘nagy’ melléknevek. A többi -is, végződésű melléknév a III ragozáshoz tartozik.

A táblázatokban (*)-gal jelölt esetekben a végződés előtt mássalhangzó változás (t > č, d > dž) történik.

A névmási melléknevek

A névmási mellékneveket a következő esetekben használjuk:

1) valamely tárgy, dolog fajtájának vagy állandó tulajdonságának jelölésére (juodeji serbetai ‘fekete ribizli’, Žalisis tltas ‘a Zöld híd (Vilniusban)’)

2) több, azonos fajtájú dolog közül történő kiemeléskor (didsis kimas ‘a nagy udvar’, aukštji glė ‘a magas fenyő’).

Névmási alakja csak az I és II ragozási típushoz tartozó mellékneveknek van.

A határozószók

A határozószókat a következő szabályok szerint képezzük a melléknevekből:

~ai képzővel az I ragozáshoz tartozó -as végződésű melléknevekből, pl. mžas ‘kicsi’ – maža ‘kevéssé’

~iai képzővel az I ragozáshoz tartozó -ias végződésű, valamint a II ragozáshoz tartozó -us végződésű melléknevekből, pl. žlias ‘zöld’ – žalia ‘zölden’, salds ‘édes’ – sldžiai ‘édesen’.

A III ragozáshoz tartozó melléknevekből nem képezhető határozószó.

A határozószók a melléknevekhez hasonlóan fokozhatók úgy, hogy a melléknév fokozott alakjainak tövéhez középfokban ~ia, felsőfokban ~iáusiai végződést illesztünk, pl. mžas – mažia, mažiusiai.

A melléknevek ragozása

Egyes szám

 

ragozás

I

III

II

I

II

I

III

(i)a

(i)a

u

(i)o

(i)o

ė

ė

nem

h

h

h

n

n

n

n


eset

paradigma

kérdés

1.

2.

3.

4.

5.

kérdés

6.

7.

8.

9.a

9.b

nom

kóks?

balt-as
ger-as

žal-ias
tušč-ias

did-is
baltesn-is
naujesn-is
kair-ys, dešin-ys

medin-is
apytušt-is
požal-is
baltažied-is

dail-us
graž-us
sald-us

kokià?

balt-a
ger-a

žal-ia
tušč-ia

did-i
dail-i
graž-i

baltesn-ė
naujesn-ė
kair-ė, dešin-ė

medin-ė apytušt-ė
baltažied-ė

g

kókio?

-o

-io

(*)-io

(*)-io

-aus

kokiõs?

-os

-ios

(*)-ios

-ės

d

kokiám?

-am

-iam

(*)-iam

(*)-iam

(*)-iam

kókiai?

-ai

-iai

(*)-iai

-ei

ac

kókį?

-iš

kók?

-iš

(*)-iš

in

kókiu?

-u

-iu

(*)-iu

(*)-iu

(*)-iu

kókia?

-a

-ia

(*)-ia

-e

loc

kokiamè?

-ame

-iame

(*)-iame

(*)-iame

(*)-iame

kokiojè?

-oje

-ioje

(*)-ioje

-ėje

(voc)

——

-i!

——

——

Többes szám

 

nom

kokiẽ?

-i

-i
tušt-i

-i

(*)-iai

-ūs

kókios?

-os

-ios

(*)-ios

-ės

g

kokių̃?

-ių

(*)-ių

(*)-ių

(*)-ių

kokių̃?

-ių

(*)-ių

-ių

d

kokíems?

-iems

-iems
tušt-
iems

-iems

(*)-iams

-iems

kokióms?

-oms

-ioms

(*)-ioms

-ėms

ac

kókius?

-us

-ius

(*)-ius

(*)-ius

(*)-ius

kókias?

-as

-ias

(*)-ias

-es

in

kokiaĩs?

-ais

-iais

(*)-iais

(*)-iais

(*)-iais

kokiomìs?

-omis

-iomis

(*)-iomis

-ėmis

loc

kokiuosè?

-uose

-iuose

(*)-iuose

(*)-iuose

(*)-iuose

kokiosè?

-ose

-iose

(*)-iose

-ėse

 

A névmási melléknevek ragozása

Egyes szám

 

ragozás

I

III

II

I

II

I

III

(i)a

(i)a

u

(i)o

(i)o

ė

ė

nem

h

h

h

n

n

n

n


eset

paradigma

kérdés

1.

2.

3.

4.

5.

kérdés

6.

7.

8.

9.a

9.b

nom

kóks?

balt-asis
ger-asis

žal-iasis
tušč-iasis

baltesn-ysis
naujesn-ysis
did-ysis
kair-ysis,
dešin-ysis

—

dail-usis

graž-usis

kokià?

balt-oji
ger-oji

žal-ioji
tušč-ioji

dail-ioji
graž-ioji
di-ioji

baltesn-ioji
naujesn-ioji
didel-ioji

kair-ioji
dešin-ioji

—

g

kókio?

-ojo

-iojo

(*)-iojo

—

-iojo

kokiõs?

-osios

(*)-iosios

—

d

kokiám?

-ajam

-iajam

(*)-iajam

—

-iajam

kókiai?

-ajai

(*)-iajai

—

ac

kókį?

-šjį

-šjį

-įjį

—

-ųjį

kók?

-šjš

(*)-išjš

—

in

kókiu?

-uoju

-iuoju

(*)-iuoju

—

-iuoju

kókia?

-šja

(*)-išja

—

loc

kokiamè?

-ajame

-iajame

(*)-iajame

—

-iajame

kokiojè?

-ojoje

(*)-ojoje

—

Többes szám

 

nom

kokiẽ?

-ieji

-ieji
tušt-ieji

—

-ieji

kókios?

-osios

(*)-osios

—

g

kokių̃?

-ųjų

(*)-iųjų

—

-iųjų

kokių̃?

-ųjų

(*)-ųjų

—

d

kokíems?

-iesiems

-iesiems
tušt-iesiems

—

-iesiems

kokióms?

-osioms

(*)-iosioms

—

ac

kókius?

-uosius

(*)-iuosius

—

-iuosius

kókias?

-šsias

(*)-išsias

—

in

kokiaĩs?

-aisais

(*)-iaisais

—

-iaisais

kokiomìs?

-osiomis

(*)-iosiomis

—

loc

kokiuosè?

-uosiuose

(*)-iuosiuose

—

-iuosiuose

kokiosè?

-osiose

(*)-iosiose

—

A melléknevek fokozása

A III ragozási típushoz tartozó melléknevek nem fokozhatók.

 

fok

nem

I

II

I

II

Alapfok

h

~(i)as, ~is, ~ys

~us

báltas, gẽras, naũjas, žãlias, tùščias, dìdis, kairỹs, dešinỹs

dailùs, gražùs, áiškus

n

~(i)a, ~ė

~i

baltà, ger, nauj, žalià, tuščià, kairė̃, dešinė̃

dail, graž, áiški, did

általános

~(i)a

~u

bálta, gẽra, naũja, žãlia, tùščia

dail, graž, áišku

Középfok

h

~esnis

baltèsnis, gerèsnis, naujèsnis, žalèsnis, tuštèsnis, dailèsnis, gražèsnis, aiškèsnis,
didèsnis, kairèsnis, dešinèsnis

n

~esnė

baltèsnė, gerèsnė, naujèsnė, žalèsnė, tuštèsnė, dailèsnė, gražèsnė, aiškèsnė,
didèsnė, kairèsnė, dešinèsnė

általános

(*)~iau

balčiaũ, geriaũ, naujaũ, žaliaũ, tuščiaũ, dailiaũ, gražiaũ, aiškiaũ, didžiaũ,
kairiaũ, dešiniaũ

Fesőfok

h

(pàts, visų̃) (*)~iausias

balčiáusias, geriáusias,naujáusias, žaliáusias, tuščiáusias, dailiáusias, gražiáusias, aiškiáusias, didžiáusias, kairiáusias, dešiniáusias

n

(patì, visų̃) (*)~iausia

balčiáusia, geriáusia, naujáusia, žaliáusia, tuščiáusia, dailiáusia, gražiáusia, aiškiáusia, didžiáusia, kairiáusia, dešiniáusia

általános

(visų̃) (*)~iausia

balčiáusia, geriáusia,naujáusia, žaliáusia, tuščiáusia, dailiáusia, gražiáusia, aiškiáusia